| Käännös | Konteksti | |
|---|---|---|
| Substantiivit | ||
| 1. | épidote {m} | mineraali |
| Monikko | epidootit | Genetiivi | epidootin |
| Monikon genetiivi | epidoottien | Partitiivi | epidoottia |
| Monikon partitiivi | epidootteja | Inessiivi | epidootissa |
| Monikon inessiivi | epidooteissa | Elatiivi | epidootista |
| Monikon elatiivi | epidooteista | Illatiivi | epidoottiin |
| Monikon illatiivi | epidootteihin | Adessiivi | epidootilla |
| Monikon adessiivi | epidooteilla | Ablatiivi | epidootilta |
| Monikon ablatiivi | epidooteilta | Allatiivi | epidootille |
| Monikon allatiivi | epidooteille | Essiivi | epidoottina |
| Monikon essiivi | epidootteina | Translatiivi | epidootiksi |
| Monikon translatiivi | epidooteiksi | Monikon instruktiivi | epidootein |
| Abessiivi | epidootitta | Monikon abessiivi | epidooteitta |
| Monikon akkusatiivi | epidootit |